Praktikoje, norint nustatyti metalų technologines savybes, daromi technologiniai bandymai.Technologiniais bandymais nustatoma, ar galima metalus arba jų gaminius apdirbti vienokiu ar kitokiu būdu. Išbandyti galima tiesiog darbo vietoje paprasčiausiais prietaisais ir instrumentais.Lankstymo bandymu nustatomas juostinio ir lakštinio metalo, kurio storis iki 5 mm, vielos ir strypų, kurių skersmuo nuo 0,8 iki 7 mm, sugebėjimas nesuyrant išlaikyti pakartotinius užlenkimus. Tam tikro ilgio bandinys suspaudžiamas spaustuvuose, užlenkiamas ir lankstomas 90° kampu tol, kol bandinys sulūžta. Metalų tinkamumas nustatomas skardinimo darbai pagal perlenkimu., kuriuos bandinys išlaikė, skaičių.Dvigubos spynos bandymas naudojamas nustatyti lakštinio plieno, kurio storis ne mažesnis kaip 0,8 mm, sugebėjimui išlaikyti nustatyto dydžio ir formos deformaciją. Bandiniai turi būti ne trumpesni kaip 150 mm.
Du metalo gabalai sujungiami, dvigubai sulenkiant, po to užlenkiami pagal liniją, statmeną sujungimo linijai, ne didesniu kaip 45° kampu, ir vėl ištiesiami į vieną plokštumą. Po tokio bandymo nei bandinio medžiagoje, nei dangos sluoksnyje (cinko, alavo) neturi atsirasti plyšių, įtrūkimų, įlūžimų ir atplaišų.Įspaudimo bandymas atliekamas, norint išbandyti plonalakštį metalą, kuris skiriamas šaltajam štampavimui ir ištempimui. Bandomojo metalo plokštelėje, įtvirtintoje tarp puansono, kurio skersmuo 20 mm, ir matricos, išspaudžiama duobutė. Duobutė spaudžiama, kol jos paviršiuje pasirodo pirmasis įtrūkimas. Kada atsiras įtrūkimas, stebima veidrodyje.
Lenkimo bandymas atliekamas, norint nustatyti šalto ir įkaitinto metalo sugebėjimą išlaikyti nustatyto dydžio ir formos užlenkimą. Bandymas atliekamas su lakštais, kurių storis iki 30 mm, strypais, kampuočiais ir loviais. Kaip matyti paveiksle, bandinį galima sulenkti taip, kad jo šonai visiškai susiglaustų. Atstumas tarp atraminių ritinėlių daromas 2,1 karto didesnis už bandinio storį. Bandinys bus išlaikęs mėginimą, jeigu po sulenkimo jame neatsiras plyšių, įtrūkimų ir susisluoksniavimų.Suvirinimo bandymas atliekamas, norint nustatyti, kaip metalai susivirina. Du luiteliai suvirinami ir bandomi lenkiant, kad būtų nustatytas siūlės tąsumas. Charakteristika laikomas siūlės sulenkimo kampas.
Susodinimo bandymas taikomas metaliniams strypams, naudojamiems gaminti varžtus ir kniedės. Metalo bandinys turi būti cilindro, kurio aukštis du kartus didesnis už skersmenį, formos. Bandant nustatomas šalto metalo sugebėjimas įgauti nustatytą formą, veikiant tam tikra apkrova. Jeigu bandinys, susodintas iki tam tikro aukščio, neįtrūko, neįskilo, neįlūžo, metalas laikomas tinkamu.Kibirkštinis bandymas. Šiuo bandymu apytikriai nustatoma cheminė plieno sudėtis (markė). Kibirkštis atsiranda, apdirbant plieną šlifavimo disku galandimo staklėse. Skirtingų markių plieno kibirkščių spalva ir forma skiria.Pavyzdžiui, bandant anglinį plieną, turintį 0,5% anglies, gaunamas ilgas šviesiai gelsvas kibirkščių pluoštas, be žvaigždučių. Didėjant anglies kiekiui pliene, pluoštas trumpėja ir plečiasi, o žvaigždžių kiekis didėja.Norint teisingiau nustatyti plieno sudėtį pagal kibirkštį, būtina turėti pažymėtus naudojamų plieno markių pavyzdžius, kad galima butų palyginti bandymo metu gautus rezultatus.Vamzdžių sup loji’mo bandymas naudojamas, norint nustatyti, kaip metalas pasiduoda deformacijai, suplojant vamzdžius iki nustatytų matmenų. Pavyzdžiui, mėginant plieno Ct.2 vamzdį, vamzdžio atpiova, kurios ilgis lygus jo skersmeniui, daužoma plaktuku arba kūju, kol atstumas tarp vamzdžio sienų pasidaro lygus dviem sienelės storiams (vamzdžio sienelės storis žymimas raide S. Vamzdžio atpiovoje neturi atsirasti įtrūkimų ir plyšių. Jei jie pasirodo, vamzdis netinkamas. Vamzdžių kraštų atlenkimo bandymas. Atliekant šį bandymą, vamzdžio galo kraštai atlenkiami 90° kampu taip, kad flanšo storis būtų ne mažesnis, kaip pusantro vamzdžio sienelės storio. Bandymas atliekamas spraudikliu , kurio paviršius turi būti kietas, šlifuotas ir išteptas tirštu tepalu. Spraudiklio apvalumos spindulys turi būti dvigubas arba mažesnis negu dvigubas vamzdžio sienelės storis. Vamzdis laikomas tinkamu, jei atlenktuose kraštuose neatsiranda įtrūkimų arba įplyšimų.
Vamzdžių sulenkimo bandymu nustatoma, kaip jie išlaiko nustatyto dydžio lenkimą. Bandomi tokie vamzdžiai, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 114 mm. Vamzdžiai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 60 mm, bandomi šalti. Didesnio skersmens vamzdžiai bandomi pakaitinti.Lenkimo spindulys R nustatomas iš lentelės (GOSTas 9842—61), atsižvelgiant į vamzdžio išorinį,skersmenį ir sienelės storį.
Vamzdžiai, kurių skersmuo didesnis negu 60 mm, bandomi, lenkiant išpiautas iš jų išilgines 12 mm pločio juostas. Juostos lenkimo spindulys R nustatomas iš lentelės (GOSTas 3728—66), atsižvelgiant į vamzdžio sienelės storį.Bandant plieninius vandentiekio arba dujotiekio vamzdžius, kurių sąlyginė kiaurymė būna iki 50 mm, spraudiklio spindulys turi būti lygus 3,5 vamzdžio skersmens (vamzdžiams, pagamintiems nepertraukiamos gamybos staklynuose) arba vamzdžio skersmenims (vamzdžiams, pagamintiems grandininiuose staklynuose, naudojant suvirinimą suduriant). Bandant vamzdis lenkiamas 90° kampu.Sulenktame vamzdyje neturi būti plyšių, įtrūkimų ir susisluoksniavimų.
